Bishop of Vilnius Jurgis Matulaitis in the light of the "krajovcin" idea

Straipsnyje aptariamas Vilniaus vyskupo Jurgio Matulaičio (1918-1925) santykis su "krajovcine" idėja. Aiškinamasi, kur ir kaip su šiuo kontekstu galima sieti Vilniaus (1918-1926 m.) vyskupą Jurgį Matulaitį? Pirmiausia, atkreipiamas dėmesys į tai, kad Jurgis Matulaitis nepriskirtinas tiesiogiai prie "krajovcinės" aplinkos, siejusios save su šia ideologija. Be abejonės, galima kalbėti tik apie jo pasaulėjautą šiame kontekste. Antra vertus, jis jokiu būdu nesietinas su aristokratine konservatyviąja krajovcų aplinka. Aptariama vyskupo politinė iniciatyva spręsti Vilniaus problemą atsižvelgiant į Lietuvos ir Lenkijos santykius 1920-1921 m., o tai rodo jo palankumą "krajovcinei" aplinkai ir pačiai idėjai. Apibendrinant svarstymus pažymima, kad Jurgis Matulaitis savo vyskupavimo metu 1918-1925 m. buvo teigiamai nusiteikęs Vilniaus demokratinės orientacijos krajovcų aplinkos atžvilgiu ir palankiai vertino jų siekius derinti Vilniaus krašto tautų tautinius bei kultūrinius poreikius, atsižvelgiant į pilietiškumo principą, pastarąjį iškeliant virš tautinio.The article discusses the ties of Bishop of Vilnius Jurgis Matulaitis (1918-1925) with the "krajovcin" idea. An effort is made to explain where and in what way they are related. First, it is noted that Matulaitis is not directly tied to the "krajovcin" surroundings, directly affiliated with this ideology. Without any doubt, one can only talk about his feelings in this context. On the other hand, he can not be tied in any way with the aristocratic conservative aspect of the "krajovcin". The bishop's political initiative to resolve the Vilnius problem taking into consideration the relations between Lithuania and Poland in 1920-1921 is discussed, and this indicates his favorable disposition toward the "krajovcin" environment and the idea itself. In summarizing the deliberations, it is noted that Matulaitis during his term as bishop in 1918-1925 was favorably inclined toward the democratic orientation of the Vilnius "krajovcin" environment and supported its efforts to coordinate the national and cultural needs of the Vilnius region nations, taking into account the principle of citizenship, which is considered more important than nationality